- griuvėlis
- griùvėlis, -ė smob. (1) kas nuolat griūva, sugriuvėlis, ištižėlis: Jis tikras griùvėlis – virsta ir virsta Grz. Ans tikras griùvėlis Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
griuvėlis
Look at other dictionaries:
pagriuvėlis — pagriùvėlis, ė smob. (1), pãgriuvėlis (1) 1. kieno apgriautos trobos: Pãgriuvėliams duoda miško be varžytynių Als. 2. ištižėlis: Ot pagriùvėlė, kap tvora žagarinė! Pls … Dictionary of the Lithuanian Language
